Šventojo Tėvo Pranciškaus kalba susitikime su „Tikėjimo ir Šviesos“ atstovais

Šventojo Tėvo Pranciškaus kalba

Susitikimas su „Tikėjimo ir Šviesos“ atstovais

2021 m. spalio 2 d.

Brangūs broliai ir seserys, sveiki!

Sveikinu jus atvykus ir dėkoju p. Rauliui Iskjerdo Garsijai (Raul Izquierdo Garcia), jūsų tarptautiniam koordinatoriui, už įžanginį žodį. Jūs švenčiate savo Jubiliejų: tai puiki proga dėkoti, atpažinti dovanas, kurias Viešpats jums suteikė per tiek metų kelionės, ir išreikšti jam dėkingumą. Kartu šis Jubiliejus tampa proga pažvelgti į ateitį, į užduotį, kurią Šventoji Dvasia jums patiki, ir vaisius, kurių Bažnyčia dar laukia iš „Tikėjimo ir Šviesos“ dėl jų pašaukimo ir misijos, gautos iš Viešpaties.

Praėjo penkiasdešimt metų nuo piligriminės kelionės į Lurdą per 1971 m. Velykas, į kurią buvo sukviesti proto negalią turintys žmonės, jų šeimos ir gausus būrys draugų. Nuo šios akimirkos, Marijai žvelgiant mylinčiu žvilgsniu, prasidėjo „Tikėjimo ir Šviesos“ gyvavimas: Šventoji Dvasia įkvėpė tokį dalyką, kokio joks žmogus nebuvo numatęs, tai yra jūsų bendruomenių, kuriose jūs švenčiate džiaugsmą, susitaikymą ir tarpusavio bendrystę, gimimą. Taip priskėlusio Viešpaties šviesa ir jėga suteikė Viltį daugybei žmonių, kurie jautėsi atstumti ir atmesti, kartais net Bažnyčioje.

Nuo tos akimirkos Šventoji Dvasia lydėjo jūsų Judėjimo kelionę, ir daugelyje šalių penkiuose žemynuose gimė daugybė „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenių, nešančių meilės ir priėmimo žinią. Ši žinia yra Evangelijos šerdis! Ji mums primena, kad kiekvienas žmogus, net ir ypač mažiausias ir silpniausias, yra Dievo mylimas ir turi savo vietą Bažnyčioje ir pasaulyje. Tai „mažumo Evangelija“, kurią mums primena šventasis Paulius, rašydamas korintiečiams: „Tik pažvelkite, broliai, kas gi jūs, pašauktieji, esate? Žmonių akimis žiūrint, nedaug tarp jūsų tėra išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų. Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus. Ir tai, kas pasaulio akims – žemos kilmės, kas paniekinta, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo, – kad joks žmogus negalėtų didžiuotis prieš Dievą“ (1 Kor 1, 26–29).

„Tikėjimo ir Šviesos“ egzistavimas buvo ir yra pranašystė, nes silpniausi žmonės dažnai atmetami, laikomi nenaudingais. Ir ši jūsų pranašystė dar svarbesnė šiandien, norint įveikti atmetimo kultūrą ir visiems priminti, kad skirtingumas yra turtas ir niekuomet neturi tapti atmetimo ir diskriminacijos priežastimi.

Galime žvelgti į tuos penkiasdešimt „Tikėjimo ir Šviesos“ metų kaip į ilgą piligriminę kelionę, pavyzdinį pirmosios piligrimystės tęsinį. Ši kelionė yra ir ekumeniška, nes jūsų bendruomenėse susitinka įvairių konfesijų krikščionys: katalikai, protestantai, anglikonai, ortodoksai… Bendrystės ženklas, konkreti vienybės sėkla. Būtent silpniausi žmonės tampa susitaikymo šaltiniu, nes jie visus mus kviečia į atsivertimo kelią.

Jūsų nueitas kelias ilgas ir kupinas vaisių, bet dar ir šiandien Bažnyčioje ir pasaulyje daug tokių žmonių, kurie, būdami maži ir silpni, pamirštami ir atmetami. Todėl drąsinu jus su Šventosios Dvasios jėga toliau būti priimantiems; tegul jūsų bendruomenės visuomet būna susitikimo, žmogiškojo augimo ir šventimo vieta visiems, kurie vis dar jaučiasi nustumti į paribį ir apleisti. Šeimoms, kuriose gimsta negalią turintis kūdikis, jūs galite būti vilties ženklas, idant nė vienas iš liūdesio ir nevilties neužsisklęstų savyje.

Platesnės krikščionių bendruomenės atžvilgiu aš kviečiu jus būti evangeliniu raugu: ne užsidaryti, ne atsiskirti, o dalyvauti parapijos, kvartalo Bažnyčios gyvenime, dalytis savo patirtimi ir liudyti, kad Dievas pasirinko paskutiniuosius, mažutėlius, atstumtuosius. Tegul bendrystės ir draugystės dvasia, kuri yra jūsų charizmos dalis, ir toliau jus daro susitaikymo ir taikos įrankiais, ypač ten, kur konfliktai ir susiskaldymai.

Ženklas, simbolizuojantis jūsų patirtį, jūsų logotipas yra laivelis šėlstančioje jūroje, o saulė jau išlenda iš už debesų po audros. Per šią pandemiją daugelį kartų priminiau, apmąstydamas Evangelijos ištrauką apie mokinius per audrą, kad mes visi esame vienoje valtyje; ir aš patvirtinu jūsų pašaukimą: per visas audras, kurias išgyvena žmonės ir jų šeimos, būti mažu laiveliu, kuriame kiekvienas gali rasti vietos, su tikrumu žinant, kad Viešpats Jėzus yra tame laivelyje. Tegul tikėjimo ir vilties saulė, kuri iškyla virš mūsų baimių ir nesaugumo debesų, lydi jus toliau jūsų laukiančioje kelionėje. Tegul Viešpats jus laimina ir tegul Mergelė Marija jus saugo. Ir, prašau, nepamirškite melstis už mane. Ačiū.