Pantomima

Pantomima arba Evangelinis išgyvenimas

Kai „Tikėjime ir Šviesoje“ kalbame apie pantomimą (evangelinį išgyvenimą), paprastai turima galvoje vaidinimas pagal Evangelijos pasakojimą, vykstantis skaitant minėtą pasakojimą. Tačiau, priklausomai nuo susirinkusiųjų gebėjimų, gali būti parodyta ir tikra pantomima (be žodžių).

Evangelinis išgyvenimas padeda ir žiūrovams, ir vaidinantiems pilniau išgyventi Evangelijos ištrauką. Klausantieji daug greičiau susidomi, kai ne tik girdi, bet ir mato. Vaidinantieji gali naujai ir daug giliau suprasti Evangelijos įvykius ir veikėjus, kai patys ,,tampa“ tais veikėjais, kai turi juos suvaidinti. Taigi, evangelinis išgyvenimas padeda išgirsti ir giliau išgyventi Evangelijos žodžius, pilniau ir asmeniškiau juos suprasti.

Todėl svarbiausia – gerai jį paruošti. Čia rasite keletą pasiūlymų:

  • Pirmučiausia reikia įsiklausyti į skaitomos Evangelijos ištrauką ir visiems drauge ją aptarti, kol visi suprasite, ką joje norima pasakyti. Taip paaiškėja, kokią konkrečią žinią norėsite perteikti vaidinimu.
  • Tada galima pasirinkti, ką kas norėtų vaidinti. Svarbu, kad kiekvienas dalyvaujantis žmogus aiškiai suprastų (pagal savo galimybės), ką jis darys ir koks jo vaidmuo viso pasirodymo metu. Reikia paaiškinti dvasinę šio išgyvenimo prasmę: tai ne vaidinimas, bet bandymas geriau pažinti Jėzų ir būti arčiau Jo.
  • Parinkite tokius veiksmus, gestus ir judesius, kurie geriausiai, o sykiu aiškiai ir paprastai išreikštų norimą perteikti žinią. Visos detalės pantomimoje turi būti naudojamos tikslingai. Ypač svarbu atsižvelgti į poreikius tų žmonių, kurie nelabai gali kalbėti.
  • Nevenkite juoko ir pašmaikštavimų – jie gali būti puikiausia pagalba perteikiant Jėzaus žinią. Lygiai taip pat svarbūs iškilmingumo, tylos ir pagarbos momentai. Kokia bebūtų per pantomimą kuriama nuotaika ir veiksmai, jų tikslas – kad Dievo žodis pasidarytų aiškesnis ir gyvas.
  • Jei tinka ir įmanoma, panaudokite kostiumus ir muziką, bet minimaliai, ir kuo paprastesnius. Pantomimoje svarbiausia panaudoti mūsų kūnus.
  • Surepetuokite. Viską drauge pakartokite, kad kiekvienam būtų aišku, kada, kaip ir ką jis darys, kaip jo vaidmuo įsiterpia į bendrą pasirodymą.
  • Parinkite pantomimos vadovą, kuris būtų atsakingas už visa tai, kas čia aptarta, ir priimtų reikiamus sprendimus.
  • Prieš ir po pantomimos gali būti maldos tyloje akimirka. Po pasirodymo būtų gerai apmąstyti ir pasidalyti tuo, ką kiekvienas patyrėme, kas labiausiai palietė.
  • Koordinacinei grupelei ir pantomimos vadovui labai pagelbėtų bendras aptarimas, kaip pasisekė perteikti Evangelijos ištrauką, kaip geriausiai tai padaryti.