„Tikėjimo ir Šviesos“ ženklas

Jo vardas Mebas, jis buvo dailininkas, turintis proto negalią. Jis sukūrė šį piešinį pirmosios „Tikėjimo ir Šviesos“ piligriminės kelionės į Lurdą (1971 m.) proga, išgirdęs tos kelionės Chartiją.

Mebo kūrinys labai paprastas. Tai laivelis, į kurį susodinti maži žmogučiai. Žmogučių jis nupiešė dvylika. Jėzus matyt miega kažkur valties dugne. Be to, danguje matosi saulė ir debesys. Mebas tikrai piešė įkvėptas. Juk jis nemokėjo skaičiuoti.

Mebo piešinys

Jo mintis buvo tokia: mes visi kartu sėdime laivelyje ir keliaujame. Kartais jūra būna įsiaudrinusi, kartais plyti rami it stiklas, kartais reikia smarkiai irtis, kartais vėjas pats pučia valtį… Mebui visa tai buvo suprantama.

„Debesys prasiskyrė, ir Tavo šviesa, Viešpatie, apšvietė mus.“

2018 m. Libane susirinkusi „Tikėjimo ir Šviesos“ Generalinė asamblėja paprašė naujosios Valdybos atnaujinti  „Tikėjimo ir Šviesos“ komunikaciją bei vizualinį identitetą. 2021 m. pristatytas atnaujintas Tarptautinės „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenės logotipas. Jame išliko esminiai pirminės emblemos elementai: laivas, debesys, saulė ir audringa jūra, tačiau jie supaprastinti. Apvali logotipo forma yra vienybės, dieviškumo ir harmonijos simbolis. Valties korpusas vaizduojantis pusę žemės gaublio įtvirtinta tarptautinio judėjimo sąvoka. Nepaisydama audrų, mūsų valtis juda į priekį ir iš debesų išplaukia į ryškią saulę. Judėjimą suponuoja burės ir nedidelis pasvirimas.  Maži spalvingi personažai simbolizuoja įvairovę ir džiaugsmą. Vyrauja mėlyna spalva, pabrėžianti įvairias simbolių spalvas ir saulės ryškumą. Tai taikos, brolybės ir solidarumo simbolis. Vienintelis pastovus simbolis yra Jėzus, kuris mus lydi ir miega valtyje.

Lietuvos „Tikėjimas ir Šviesa“ savo simboliu ir toliau naudoja stilizuotą Mebo piešinį.

Vieną dieną Jėzus su mokiniais įlipo į valtį ir pasakė: „Irkimės anapus ežero!“ Jie atsistūmė nuo kranto.  Mokiniams irkluojant, Jėzus užmigo. Ežere pakilo vėtra. Bangos ėmė semti valtį, ir visi atsidūrė pavojuje. Tuomet pripuolę mokiniai ėmė žadinti Jėzų, šaukdami: „Mokytojau, Mokytojau, žūvame!“ Atsikėlęs jis sudraudė vėtrą ir bangas. Jos nurimo, ir stojo tyla. O Jėzus paklausė juos: „Kurgi jūsų tikėjimas?!“ Mokiniai išsigandę ir nustebę kalbėjo vienas kitam: „Kas jis toks, kad įsakinėja vėjams ir vandeniui, ir tie jo klauso?!“
(Lk 8, 22–25)