TŠ draugų formacija Gruzijoje
Birželio 30 – liepos 3 dienomis Gruzijoje vyko dviejų provincijų – „Tarp jūrų“ ir Ukrainos – bendruomenių draugų susitikimas. Šios keturios dienos buvo pripildytos gilių apmąstymų ir džiaugsmingo šventumo, tarpusavio meilės, vienybės. Visi kaip broliai susikibę už rankų stovėjome ir meldėmės, sėdome prie vieno stalo valgyti, atvėrėme širdį pasidalinimo grupelėse… Gilų įspūdį paliko ir Fioreti (Žiedelių) vakaras, kuomet prisiminėme savo bičiulius, jų išdaigas, įvairius nutikimus iš bendruomenių gyvenimo. Priešpaskutinę dieną mus aplankė Gruzijos bendruomenės. Jų vaidinimas buvo nepaprastai nuoširdus ir šiltas, tikra atgaiva mūsų bičiulių išsiilgusioms širdims. Tas vakaras tik dar kartą leido suprasti, kad būtent per bičiulius mes pajuntame Dievo meilę ir artumą. Ir be Jų mūsų bendruomenė negelėtu gyvuoti, nes būtent kitaip apdovanotieji yra bendruomenės centras. Visuomenės atstumti, nemėgstami, išjuokiami, Jie moko mus mylėti, ir išgirsti šalia esantį. Išgirsti Dievą.
Paskutiniąją dieną mes keliavome į Mcchetą – šventovę kur saugoma Jėzaus tunika. Visą kelią pėsčiomis vaikinai pakaitomis nešė kryžių, o likusieji giesmėmis šlovino Dievą. Visi savo kalbomis. Nepaprasta vienybės akimirka – visi tokie skirtingi, tačiau vieno Dievo vaikai. Atvykus į šventovę apėmė ramybė, lyg mes patys būtume po Viešpaties tunika, apgaubti Jo beribės meilės ir gailestingumo. Turėjome nuostabią progą pajusti, prisiglausti prie Kristaus.
Grįžus atgal, prasidėjo šventė. Jos metu buvo suvaidinta Švento Rašto ištrauka apie Kanos vestuves. Jų įkarštyje vanduo net pavirto vynu! Kiek vėliau įvairios šalys demonstravo tautinius šokius, žaidimus ir dainas. Visi norintieji galėjo įsijungti ir dainuoti bei šokti kartu.
Per tas keturias dienas visi tapome lyg didelė vieninga šeima. Tad nekeista, kad atėjus atsisveikinimo momentui daugeliui suspaudė širdį. Juk iki šventės Ukrainoje – dar visi metai…:)
Aistė iš „Dievo mažutėlių“ bendruomenės