Vilniaus bendruomenių piligrimystė į Kryžių kalną

„Dievo sodo“ bendruomenės bičiulių įspūdžiai iš piligriminės kelionės į Kryžių kalną

„Birželio 4 d., šeštadienį, buvo karšta vasaros diena. Vilniaus „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės keturiais automobiliais išvyko į Kryžių kalną. Nuvažiavome į vienuolyną pas brolį Ramūną. Tada ėjome į Kryžių kalną, mąstėme Kryžiaus kelio stotis ir giedojome.“ (Jūratė)

„Aš nešiau kryžių, kurį pastatėme šalia kitų didelių ir mažų kryžių. Ant kryžiaus užrašas – „Tikėjimas ir Šviesa”, Vilnius, 2011-06-04.“ (Mantas)

„Grįždami į vienuolyną giedojome giesmę apie Kryžiaus medį. 12 val. kun. Jacekas ir br. Ramūnas aukojo šv. Mišias. Prieš tai jaunimas labai gražiai giedojo.“ (Jūratė)

„Paskui buvo agapė su gardžiom dešrelėm, sumuštiniais, juokais ir pašnekesiais.“ (Remigijus)

„Pasirinkome vietą medžių paunksmėje, prie tvenkinio. Kun. Jacekas suorganizavo dešrelių kepimą. Netrūko nei saldumynų, nei žalumynų. Stasys (nesulaukęs sekminių, po kurių jau galima maudytis) pūkštelėjo į tvenkinį.“ (Jūratė)

„Po vaišių padėkojme broliui Ramūnui.“ (Mantas)

„Pasistiprinę pajudėjome pas brolius benediktinus, kurie gyvena 50 km nuo brolio Ramūno. Man ten labiausiai patiko. Jų gyvenimas yra kaip tų sesučių iš Paparčių – gyvenimas tyloje ir maldoje. Mano svajonė kada nors tenai nuvažiuoti ir pabūti. Dar man patiko pabendrauti su Egle iš trečios bendruomenės apie vienuolynus, ten gyvenančius brolius ir seseris.“ (Remigijus)

„Buvome pavargę nuo karščio, bet pilni įspūdžių.“ (Mantas)