Tikėjimas ir Šviesa – labiau nei kada nors

Laiškas mūsų broliams ir sesėms Tikėjime ir Šviesoje

Mums visiems sudužo širdys, kai išgirdome naujienas, paskelbtas skirtingų žiniasklaidos priemonių, o ypač Arkos, apie Žano elgesį su keliomis suaugusiomis moterimis dvasinio palydėjimo metu tarp 1970 ir 2005 m.

Mūsų pirmos reakcijos buvo labai skirtingos: nuo netikėjimo iki nusivylimo, nuo pykčio iki frustracijos, netgi baimės ir daugybės klausimų, – tačiau nei vienas iš mūsų nelikome abejingi. Kitaip ir negalėjo būti, nes mes mylime Žaną ir savo akimis regėjome visą gėrį, padarytą per jį tokiai daugybei žmonių. Visi galime tai patvirtinti.

Pirmas dalykas, kurį norime pasakyti, – tai, jog jaučiamės taip pat, kaip ir jūs. Mes irgi esame Tikėjimo ir Šviesos bendruomenės nariai ir taip pat kaip jūs esame paties Jėzaus pašaukti būti šios šeimos dalimi. Dėl to jau pačioje šio laiško pradžioje norime jums pasakyti, kad esame su jumis, kad mes dalijamės tais pačiais jausmais, kad suprantame skirtingas reakcijas į naujienas apie Žaną. Šiandien labiau nei bet kada norime, kad jūs pasijaustumėte mūsų rankų apglėbti ir priimtì su tuo, ką galvojate ir jaučiate.

Šiame laiške nebus daugiau informacijos, negalime suteikti daugiau informacijos ar paaiškinti, nes žinome ne daugiau nei jūs. Mes nenorime teisti, nenorime smerkti, nenorime neigti. Tiesiog norime su jumis nuoširdžiai pasikalbėti. Šis laiškas kilo iš mūsų maldos ir apmąstymų per šias kelias dienas.

Norėjome šį laišką parašyti vasario 26 d., nes daugelis mūsų šią dieną švenčia Pelenų trečiadienį ir pradeda gavėnios kelionę, kuri mus ves prie nukryžiuoto ir prisikėlusio Kristaus. Pabarstymas pelenais mums primena, kad esame dulkės, purvas, trapumas, kad esame beveik bereikšmiai, tačiau, nežiūrint visko, – mylimi Dievo. Taip, Dievas myli tą purvą, kuriuo esame. Tačiau šis atsivertimas, kurio iš mūsų prašoma per gavėnią, nėra tik mūsų pastangų, jėgų, valios vaisius… Tai malonė, paties Dievo dovana. Jis mus myli iš grynos malonės, besąlygiškai! Kai sakome „Dievas yra meilė“, tai ir reiškia, kad Dievo esmė yra mylėti ir nenustoti mylėjus. Kokia gera žinia! Dievas mus myli, nepaisant, kad esame purvas ir pelenai. Pirmas dalykas, kurį turime padaryti, tai priimti, kad mes visi taip pat esame purvas ir pelenai. Mes patys nieko negalime. Be Dievo, tėvo ir motinos, mes esame tarsi našlaičiai.

Greičiausiai iki šiol nesuvokėme, kad jei mes visi esame padaryti iš purvo, trapumo ir pelenų, Žanas nėra išimtis. Manome, kad jis žinojo ir suvokė savo trapumą. Bet niekas išskyrus Dievą nežino, kodėl Dievas panaudojo jį, drauge su kitais, įkvėpti Tikėjimo ir Šviesos šeimos gimimą. Ir mes visi pakviesti to paties Dievo būti bendruomenių dalimi, kuriose galime pajusti ir išgyventi trapumą ir mažumą.

Dabar mūsų pirmas rūpestis – padrąsinti jus vėl pažvelgti į Jėzų. Jis yra mūsų bendruomenių širdis, kaip ir mūsų bičiuliai, turintys proto negalią, irgi yra mūsų bendruomenių centre. Šiandien labiau nei bet kada mums reikia Tikėjimo ir Šviesos. Bažnyčioms reikia Tikėjimo ir Šviesos labiau nei bet kada. Pasauliui reikia Tikėjimo ir Šviesos labiau nei bet kada. Koks dabar yra Tikėjimas ir Šviesa ir koks bus ateityje daugiausiai priklauso nuo mūsų visų, esančių šeimos dalimi ir pasklidusių po visą pasaulį. Nėra jokios abejonės, kad tai, ką darome, priklauso nuo mūsų gebėjimo įsiklausyti į Šventąją Dvasią, kuri ir toliau pučia ir tolygiai plukdo mūsų valtį.

Mūsų valtis ką tik patyrė sukrėtimą. Panašiai kaip tada, kai Jėzaus mokiniai patyrė audrą viduryje Galilėjos ežero. Kaip ir jie, mes bijome ir reaguojame netikėtais būdais. Jėzau, Tau nerūpi, kad mes žūvame? Ir šiandien Jėzus mums atsako taip pat kaip ir mokiniams: „Nebijokite! Aš su jumis!“

Kiekvienoje, ypač sunkiausioje, gyvenimo situacijoje, žinodami, kaip būti išmintingais ir nuolankiais, galime atrasti gėrį. Būkime išmintingi, nes matome tokių judėjimų kaip Tikėjimas ir Šviesa svarbą ginant visų, net ir turinčių negalią, gyvenimus, palaikant tokią daugybę šeimų, padedant tokiai daugybei draugų atrasti tikėjimą ir keliaujant kartu su daugybe žmonių, turinčių proto negalią, padedant suprasti, kokie jie yra vertingi.

Pasaulyje, kuriame taip svarbu pasirodyti, Tikėjimas ir Šviesa siūlo būti laimingiems ir džiaugtis būnant tokiais, kokie esame; atpažinti, kad Jėzus išgelbsti mus per mažutėlius; priimti tai, kad mums nereikia pasidažyti ar užsidėti kaukes, nes mylime save tokius, kokie esame.

Būkime nuolankūs, nes šios žinios apie Žaną primena mums, kad Tikėjimas ir Šviesa yra Dievo darbas. Ir jei vieną dieną Tikėjimo ir Šviesos nebebus, prisikėlęs Jėzus vis tiek visada bus tarp mūsų. Jis yra kelias, tiesa ir gyvenimas kiekvienam iš mūsų. Dievas naudoja trapius ir purvinus žmones… nusidėjėlius! Evangelijos primena mums visus Jėzaus susitikimus su nusidėjėliais… „Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių.“ Taip pat turime palyginimą apie gerąjį ganytoją, kuris, palikęs devyniasdešimt devynias avis, eina ieškoti vienos pražuvėlės. Ir apie tą tėvą, kuris laukia sūnaus, palikusio namus ir iššvaisčiusio pusę jo turto, kad priimtų jį išskėstomis rankomis… Taip, Dievas naudojo Žaną ir daugelį kitų, Jis šaukia tave ir mane daryti gera ir mokyti pasaulį kitokių vertybių, kurios kuria gyvenimą ir laimę; perkeisti tikrovę taip, kad ji vis labiau panašėtų į Dievo svajonę mums ir mūsų pasauliui.

Brangios Tikėjimo ir Šviesos seserys ir broliai, gavėnios pradžioje atpažinkite savo trapumą ir sudėkite jį į Dievo rankas. Leiskime Jam, nesvarbu, kaip ir kada, perkeisti tai į gyvenimą, džiaugsmą, ramybę ir viltį žmonijai. Dabar visų mūsų, esančių Tikėjime ir Šviesoje, eilė vis stipriau ir stipriau irkluoti mūsų paprastą valtį. Turime daugybė iššūkių, kuriuos reikia nugalėti. Jei jums reikia kalbėtis, dalintis, kaip jaučiatės, darykite tai! Bet nenuleiskite akių nuo nukryžiuoto ir prisikėlusio Jėzaus.

Mes, tarptautiniai koordinatoriai, neturime sprendimų viskam, visko nežinome, bet mes žinome, kuo pasitikime! Mums nėra, ko bijotis, jei nenuleisime akių nuo Jėzaus. Labai dėkojame jums už paramą, artumą ir maldas šiuo metu. Greičiausiai mes šiandien, labiau nei bet kada, gyvensime Tikėjimo ir Šviesos vienybėje, nes šiandien, labiau nei bet kada, Tikėjimui ir Šviesai to reikia. Mes turime žinoti ir jausti, kad esame víena savo misijoje.

Nešiojamės jus savo širdyje, tokiu būdu, kuriuo tik mūsų bičiuliai, turintys proto negalią, moka.

Viešpatie Jėzau Kristau,
Tu esi su mumis, Tu rūpiniesi mumis, Tu drąsini mus.
Esame Tavo rankose, mes esame Tavo.
Neleisk, kad prarastume drąsą.
Padėk mums būti laimingais žmonėmis, ramybės ir bendrystės žmonėmis.
Šiomis akimirkomis vienyk mus
ir duok malonę aiškiai matyti.
Kreipk mūsų gyvenimus ir mūsų bendruomenes savęs link.
Duok mums savo Dvasios,
kad galėtume išlaikyti Tikėjimo ir Šviesos valties plaukimą Tavo ramybėje.
Amen.

Susivieniję Jėzuje, susivieniję maldoje, susivieniję apie mūsų bičiulius, turinčius proto negalią, susivieniję Tikėjime ir Šviesoje.

Maria Silvia de Jesus Tavares ir Raúl Izquierdo Garcia

Tarptautiniai Tikėjimo ir Šviesos koordinatoriai