Žanas Vanjė gavo premiją “Pacem in Terris”
Nepaisant didelio karščio (o tai kurį laiką jau yra retas reiškinys), liepos 7 d., Sekmadienį, Trosly užtvindė šventinė nuotaika!
Šią dieną Žanas Vanjė gavo didelį apdovanojimą, premiją “Pacem in terris” (lot. “Taika žemėje”). Iki 15:30 val. “Hosannah” salė jau buvo pilnut pilnutėlė, vyko paskutinės repeticijos!
Netrukus, 16 val. atvyko Jean Vanier, lydimas Monsinjoro Martin L. Amos, Davenport‘o arkivyskupo, ir Barbaros Arland-Fye, vyskupijos žurnalo „Katalikų pasiuntinys“ („The Catholic Messenger“) redaktorės. Visi užėmė savo vietas, ir štai prasidėjo oficiali ceremonija; kai sakau oficiali, tai turiu omenyje „oficialumą“, būdingą Arkai ar Tikėjimui ir šviesai!
Buvo pasakytos trys kalbos, viena iš jų – Monsinjoro Amos, kuris paaiškino kas yra premija “Pacen in terris”: tai premija, kurią 1964 m., praėjus vieneriems metams po to, kai buvo išleista to paties pavadinimo Popiežiaus Jono XXIII enciklika, įsteigė Davenport’o Katalikų tarprasinė taryba, siekdama pagerbti asmenis, besidarbuotojančius dėl taikos ir teisingumo. Jis paminėjo, kad įprastai šios premijos laureatai jos atsiimti
turėdavo atvykti į Daverpol’į , o šiais metais pirmą kartą premija paliko Jungtines valstijas! Vyskupas pratęsė savo kalbą cituodamas vieną iš savo pirmtakų: “Tai ne mes juos pagerbiame, bet jie mus pagerbia!”
Ponia Barbara Arland-Fye tučtuojau paaiškino, kodėl Žanas buvo pasirinktas gauti šią premiją. Netrukus Monsinjoras Armos turėjo oficialiai įteikti premiją Žanui Vanjė… bet apsižiūrėjęs staiga suprato, kad pamiršo ją Fermoje! Mes jam švelniai paaiškinome, jog tai normalu, kad ceremonijų, kurios vyksta Trosly, metu atsitinka tokie dalykai!
Dar negavęs apdovanojimo Žanas Vanjė ištarė keletą padėkos žodžių, skirtų Monsinjorui Amos. Apie šią premiją jis kalbėjo su didžiuliu nuolankumu: „Kai sakote, kad pagerbiate mane šia premija, tai pagerbiate ne mane, bet visus neįgalius asmenis, visus tuos, kurie gyvena Arkos namuose Belfaste, Betliejuje – juos pagerbiate! Kai išvardijote visus asmenis, kurie yra gavę šią prestižinę premiją ir kai pridėjote, jog šešetas iš jų yra gavę ir Nobelio taikos premiją, panorau jums ištarti: bet kodėl gi jūs dar panorėjote ieškoti tokio asmens kaip aš? Aš nesu įkūrėjas, aš tik leidausi į nuotykį, nežinodamas, kur jis nuves… Mes esame šiek tiek kvailokų žmonių bendruomenė: tokių žmonių, kurie mėgsta gerai pavalgyti ir atsigerti, dažnai rengia šventes, kurie dainuoja garsiai ir nepataiko į natą! Kurie meldžiasi, ko gero, ne taip ilgai kaip kiti, bet visgi meldžiasi ir kurie įsiklauso į šv. Pauliaus žodžius: „Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus“.
Dar vyko pantomima, buvo dainuojama, giedama ir viskas pasibaigė šokiu!
Toliau jau nebegalėjau dalyvauti, tad nepasilikau ir šv. Mišiose (kurių metu pagaliau Žanas gavo savo premiją), mat Žiuli (Julie) buvo atvykusi drauge su manimi, ir reikėjo pasistengti, kad ji ne per vėlai sugrįžtų į savo fojė (Arkos namus)… Tačiau ji su dideliu džiaugsmu galėjo pasveikinti Žaną!
Tai buvo graži šventė, ir aš buvau laimingas, galėdamas šioje oficialioje bei nenumatytai žaismingoje ceremonijoje atstovauti „Tikėjimui ir šviesai“!
Gilenas (Ghislain du Chene, tarptautinis „Tikėjimo ir šviesos“ koordinatorius)