Žiedelis: Iškalbinga tyla

Iškalbinga tyla

Kartą su bendruomene stovyklavome Kaltinėnuose, pas kun. Petrą Linkevičių. Mūsų tarpe buvo bičiulis Anžėjus. Jis nekalbėjo, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Vieną popietę Anžėjus pasirinkęs vieną iš draugų – Liutaurą – paėmė jį už rankos ir ėmė vesti link bažnyčios. Jau temo, o Anžėjus drąsiai ėjo pirmyn. Liutauras paklusniai sekė paskui jį. Taip jie pasiekė bažnyčią, priėjo prie šaltinio, virš kurio buvo nuostabi Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Anžėjus panardino Liutauro rankas į vandenį, o po to jas sudėjo ant krūtinės – tai reiškė melstis. Po keleto susikaupimo minučių Anžėjus vėl paėmė Liutaurą už rankos ir parvedė į mokyklos pastatą, kur buvome apsistoję.

Užrašė Marytė