„Dievo sodo“ stovykla Tverečiuje 2009 m.

„Dievo sodo“ vasaros stovykla Tverečiuje

Liepos mėnesį mūsų bendruomenė stovyklavo saleziečių sodyboje Tverečiuje. Tai buvo kupinas dovanų metas, kai galėjome pilniau išgyventi bendrystę ne tik maldoje, pasidalinime ar šventime, bet ir kasdieniuose buities darbuose, vakaronėse prie laužo, pasivaikščiojimuose ir maudynėse ežere – tiesiog nuolatiniame buvime kartu.

Ištrauka iš Manto stovyklos dienoraščio:

„Liepos 22 d. (trečiadienis). Atsikėlėme visi kartu. Buvo malda. Pavalgėme pusryčius visi kartu. Buvo skaitiniai. Skaitėme apie šv. Boską ir iš „Tikėjimo ir šviesos“ chartijos. Dabar pasiruošėm medžiagas žvakių liejimui. Liejam žvakes. Išspaudžiam formą į smėlį ir liejam žvakę. Išliejau vieną žvakę. Dabar Ramutė ruošia pietus. Asta padeda. Po to pradėsim ruošti stalą pietums. Pavalgėm pietus visi kartu labai skaniai. Mama plauna indus. Sutvarkėm stalą labai gerai. Lygiai 15 val. kalbėsim Dievo gailestingumo vainikėlį. Dabar visi ilsisi. Paskui tęsėme žvakių liejimą. Liesime žvakes su ledukais. Po to eisime į šv. Mišias 18.30 val. Iš modelino padariau žvakidę. Buvome mišiose, visi kartu meldėmės, giedojome giesmes. Dabar visi kartu valgysim vakarienę. Dabar sutvarkėme stalą. Išplausime indus ir ruošimės maldai. Regina ruošia laužą. Malda bus prie laužo.“

O štai ką apie stovyklą rašo Jūratė:

„Nors buvo šešiolika musgaudžių, musės rytais labai nedavė miegoti.

Išėję pasivaikščioti radome iš gandro lizdo iškritusį apuokiuką. Netoliese buvo šilelis, bet kaip šis ūksmininkas atsidūrė po gandralizdžiu man iki šiol liko mįslė.

Dar bevaikščiodami matėm (kaip aš pavadinau) Baskervilių šunį. O istorija buvo tokia: mes – Regina, aš ir dar vienas žmogus – ėjome pasivaikščioti ryte link Ignalinos. Prie vieno namo staiga iššoko rudas šuo (jis buvo už tvoros). Iš pradžių aš pamaniau, kad jis dirbtinis, bet paskui, kai supratau kad jis tikras, iš tos baimės sušukau: „Geras, mylimas!..“ Regina iš manęs pradėjo juoktis. Gerai, kad buvau ne viena. Šuo gyvena už trijų vyšnių į dešinę nuo mūsų stovyklos.“

Stovyklos „auksinės mintys“

Marytė (prie laužo): „Kai ugnis sudegs – eisim miegoti.“

Jūratė: „Sveikata krinta…“

Mantas: „Ryt atvažiuos vaikai iš Maksimos…“ (atvažiuos kun. Maksimas su vaikais)