Kaune vyko „Tikėjimo ir Šviesos“ draugų formacijos diena

„Tikėjimo ir Šviesos“ draugų formacijos diena 2005 04 24

Sekmadienį, balandžio 24 d., Kaune susirinko „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenių draugai beveik iš visų Lietuvos bendruomenių!

Tos draugams skirtos dienos tema buvo: „Draugų pašaukimas Tikėjime ir Šviesoje“

Ką gi veikėme?

Rytą pradėję giesmele klausėmės Sigutės žodžio – apie draugystę – iš patirties ir iš širdies… Tai prakalbino ir mūsų širdis, paskui grupelėse dalinomės savo gražiausiais draugystės su bičiuliais momentais.

Tą dieną buvo nemažai siurprizų – susirinkę pamatėm, kad mūsų ne tiek jau mažai, kad „Tikėjimo ir Šviesos“ daigelis vis auga ir atsinaujina :) (pirmą kartą susitikom su jauniausios, Šiaulių bendruomenės, draugais) Prie pietų stalo pasidarė aišku, jog susitikimo akimirkos per trumpos, kad galėtum su visais pabendrauti, ką ten, susipažinti vargu ar spėjom…

Bet galėjom pabendrauti kitaip – Martyna parodė keletą nuostabių šokių, kad ir neišmokom tobulai, bet buvo linksma :)

Po pietų taip pat apie draugystę kalbėjo Darius, pažvelgdamas ir plačiau, kaip žmonės su negalia priimami Bažnyčioje, o taip pat kviesdamas jautriau suprasti bičiulį, kas jam priimtina, kas ne.

Juk tikra draugystė veda į vis gilesnį draugo pažinimą (geras pavyzdys, Sigutės ir ne tik cituojamas – Mažojo princo istorija :) )

Popietiniu laiku vyko įvairios darbo grupelės: kaip bendrauti su tėvais; kaip geriau suprasti bičiulius; ką reiškia įsipareigoti bendruomenėje, o taip pat apie gausią “Tikėjimo ir Šviesos” šeimą visame pasaulyje.

Žinoma, šios dienos neužteko, kad rastume atsakymus į visus klausimus. Galbūt dar daugiau jų išsivežėm… Bet aš pati pasijutau lyg gurgštelėjusi gaivaus šaltinio vandens – gera buvo vėl prisiliesti prie esmės, dalintis ir per kitų patirtį dar kartą suvokti, kiek esame gavę per bendrystę su mažutėliais… Ir kartu sustiprėji pabuvęs kartu, nes žinai, kad ne vienas eini šiuo keliu…

Po susitikimo keliavome į Mišias jėzuitų bažnyčioje. Tai padėjo pajusti tos dienos pilnatvę. Mūsų giesmės, atviras priėmimas, bendrystė su susirinkusia bendruomene, o širdyse vienybė su negalėjusiais būti draugais, šeimomis, ir kartu su visuotine Bažnyčia (tą dieną vyko popiežiaus Benedikto XVI inauguracija!).

Paskui, kaip visada, sunkus, ilgas atsisveikinimas… Bet pilnas vilties ir Šviesos :)

O klausimas lieka, pagrindinis – ką reiškia tikra draugystė, koks aš draugas savo draugams?

Ir Jėzaus kvietimas:

„Jau nebevadinu jūsų tarnais, aš jus draugais vadinu“.

Būti Jėzaus draugu…

Tai daug… Tai malonė ir įpareigojimas… Tai kvietimas ir palaikymas…

Ilona